dužterėti

dùžterėti, -ėja (-ia), -ėjo 1. žr. dūžtelėti: Dùžterėk su kumste į nugarą J. Tave šeimininkė dužterės arba ir gerai išmuš rš. 2. intr. skambtelėti: Vilniun dùžterėjo ir išsistorojo močiai pensiją Slm.